- aprikimas
- 2 aprikìmas sm. (2) DK172; Sut → 2 aprikti 1: Aprikìmas, vaikeliuk, aprikìmas daktarų – jam reikėjo operuot, o jam geltligė, girdi Pnd. Čia toks jau aprikìmas išejo Ds. Pry karo galo aprikìmas išejo tam bieso nabaštikuo (Hitleriui) Ggr. | refl. DK187, SD1114, Sut, I, M, DŽ1: Tas apsirikìmas visam gyvenimui Dbk. Kalba ne suvisu peiktina, yra apsirikìmų spaustuvės LTI417(A.Baran). Prisipažinti prie apsirikimo nelengvas daiktas Vaižg. Kartais reikia, kad nė ant vieno plauko nebūtų apsirikimo rš. Idant drąsiaus ir drūčiaus tikėtų jo visokiam mokslui, nebijodamies nė mažiausio jame apsirikimo ir privylimo SPI64. Norint yra dar ir kiti apsirikimėliai, visgi darbas … pagirtinas A1884,76. ^ Apsirikimas – ne vagystė KrvP(Pln), Gršl, Lkv, Užv. Apsirikimas – ne šieno vežimas TDrVII149(Prk). \ rikimas; aprikimas; parikimas; surikimas
Dictionary of the Lithuanian Language.